Ir... labai myliu žmones.

Žmogus, jo vidinės gelmės, jo mąstymas, santykis su pasauliu, santykis su pačiu savimi, tarpusavio santykiai su kitais žmonėmis, jo skausmai, ligos, kančios, likimo vingiai – ir visa tai kas yra susiję su žmogumi  man yra įdomiausi, paslaptingiausi ir vertingiausi dalykai.

Nuo paauglystės ieškojau atsakymų į klausimus kodėl esame tokie nevienodi jau gimimo akimirką? Kodėl gimę neįgaliais žmonės vistik atranda savy jėgų džiaugtis gyvenimu? Ir kodėl visko pertekę dejuoja, nesutaria savo šeimoje, neturi asmeninės laimės? Kodėl žmogus dažnai blaškosi rinkdamasis savo gyvenimo partnerį? Kodėl du žmonės kadaise karštai mylėję vienas kitą staiga pasuka į skirtingas puses? Kodėl jauni žmonės suserga mirtinomis ligomis? Kodėl šviesuoliai žūva avarijose, o bambekliai nugyvena ilgą gyvenimą?

Žinau, kad klausimus prasidedančius klausimu „Kodėl?“ verčiau būtų užduoti Dievui. Tačiau visada buvau tikra, kad tam tikrus dalykus galima suvokti ir paaiškinti pasitelkus žinias.